- འཁྱག་པ་
- ['khyag pa]I sīta, hīma, tuṣāra - 1. 1) būt. 'khyags - šalti; stingti (pvz. apie ištirpdytus taukus); krešėti (apie kraują); kristalizuotis; chu 'khyag rgyu yin - vanduo šala; 2) šalti, jausti šaltį; 'khyags na gos gyon - jeigu šalta (sušalai), apsirenk; 2. šaltis; ledas. II han - žudyti, užmušti.
Tibeto-lietuvių žodynas.